Dziudo sporto visuomenė vėl sugluminta. Lietuvos dziudo federacijos vadovas Vigmantas Sinkevičius vakar žiniasklaidoje išplatino pranešimą, kuriame skundėsi dėl neva šalies dziudo sportininkams neskiriamų valstybės lėšų. Tų pačių sportininkų, kurie neapsikentę federacijoje tvyrančios neteisybės ir persekiojimų beveik dešimtmetį kovoja su V. Sinkevičiumi.
Pranešime V. Sinkevičiaus kritikos strėlės lėkė į Švietimo, mokslo ir sporto viceministrą Liną Obcarską. Lietuvos dziudo prezidento nepasitenkinimą sukėlė ne tik sumažėjęs finansavimas, bet ir viceministro atvykimas į Lietuvos studentų sporto asociacijos organizuotas studentų dziudo pirmenybes. Iki viceministro pareigų L. Obcarskas šioje asociacijoje buvo atsakingas už studentų universiados ir SELL žaidynių rinktinių komisijos darbą. Taip pat jis daugelį metų Kauno technologijos universitete vedė dziudo ir sambo treniruotes. Vienas iš pirmųjų viceministro darbų teisėkūroje – studentų sporto grąžinimas į aukšto meistriškumo sporto sritį.
Apie dziudo sporto sopulius visuomenė išgirdo, kai žiniasklaidoje nuvilnijo banga apie sportininkų diržų atsisakymo protesto akciją. Dziudo atstovai tąkart garsiai prabilo apie ydingą dziudo federacijos valdymą, sportininkų persekiojimą ir įtarimus apie neteisėtai pasisavintas šiai sporto šakai skirtas lėšas. Buvusi sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė bandė kontroliuoti augančią įtampą tarp Lietuvos dziudo federacijos vadovo V. Sinkevičiaus ir stipriausių šalies dziudo sportininkų. Pasikeitus politinėms jėgoms pačiame susipriešinimo įkarštyje dziudo problemų sprendimą perėmė gerai situaciją išmanantis juodojo diržo dziudo meistras – naujasis sporto viceministras Linas Obcarskas, iki tol vadovavęs Lietuvos sambo federacijai.
Sambo ir dziudo Lietuvoje tradiciškai susijusios sporto šakos. Sportininkai, turintys vienos sporto šakos įgūdžius, turi galimybę sėkmingai pasirodyti ir kitos sporto šakos varžybose. Abiejų sporto šakų atstovai nevengia išbandyti jėgų ir kitų kovos menų varžybose. Pagrindinis skirtumas – varžybų taisyklės. Dziudo sportininkai turi galimybę atlikti smaugimo veiksmus, o sambo sportininkai savo arsenale dar turi ir kojų laužimus. Juoda katė tarp sambo sporto šakos ir V. Sinkevičiaus perbėgo prieš gerą dešimtmetį, kai jis uždraudė dziudo sportininkams dalyvauti sambo varžybose. Tačiau sportininkai tąkart gausiai dalyvavo Lietuvos sambo čempionate. Tai sukėlė V. Sinkevičiaus įniršį ir Lietuvos dziudo federacija daugiau nei 200 sportininkų diskvalifikavo ir uždraudė jiems dalyvauti kitame šalies dziudo čempionate. Tada įvyko pirmoji vieša sportininkų protesto akcija – per čempionatą sportininkai užėmė varžybų tatamį, o Kūno kultūros ir sporto departamentas inicijavo sportininkų teisių gynimą. Tąkart pergalę šventė sportininkai – Lietuvos dziudo čempionatas buvo pratęstas tik tada, kai federacija leido kovoti visiems atletams, o viešasis interesas buvo apgintas Vyriausiame administraciniame teisme – penkių teisėjų kolegija pripažino neginčijamą sportininkų teisę pasirinkti norimas sporto šakų varžybas.
Tačiau Lietuvos dziudo federacija ėmėsi atsakomųjų veiksmų – vienas ryškiausių Lietuvos dziudo sportininkų – daugkartinis šalies čempionas Radvilas Matukas niekada nebuvo išleistas į tarptautines dziudo varžybas. Kentėjo ir kiti protesto dalyviai – vieniems nebuvo išduotos pažymos stojant į universitetus, kitiems – užtrenktos durys į šalies rinktinę.
Dešimtmečio senumo įvykiai nauja jėga įsiplieskė prieš trejus metus. Neapsikentusi fiktyviais sporto klubais besiremiancio V. Sinkevičiaus savivalės, sportininkų persekiojimo ir neskaidraus lėšų skirstymo dziudo sporto visuomenė įkūrė alternatyvią šalies dziudo organizaciją – Nacionalinę dziudo asociaciją (NDA). Vienas iš organizacijos tikslų pademonstruoti gerojo valdymo, demokratijos ir skaidrumo principais pagrįstą sporto šakos valdymą. Vos per porą metų negaudama jokios paramos iš valstybės biudžeto nuo trijų narių NDA išaugo iki 51 nario. Tai realiai veikiantys dziudo klubai. Iš Lietuvos dziudo federacijos stipriausi šalies klubai pasitraukė, joje liko tik 16 realiai veiklą vykdančių klubų. NDA sėkmingai siekia užsibrėžtų tikslų, o asociacijos organizuojamose varžybose dalyvių gausa lenkia Lietuvos dziudo federacijos rengiamas varžybas. Tais retais atvejais, kai varžybose tenka susidurti abiejų organizacijų sportininkams, triskart daugiau pergalių iškovoja NDA sportininkai.
Kylantį klausimą, kuri dziudo organizacija yra pagrindinė šalyje, Lietuvos dziudo federacijos prezidentas sprendžia savo maniera – žlugdo konkuruojančios organizacijos sportininkus – jiems draudžiama dalyvauti tarptautinėse varžybose, šalies čempionai neįtraukiami į rinktinę. Yra net tokių atvejų, kai sportininkai Pasaulio čempionato išvakarėse buvo informuojami apie išbraukimą iš varžybų. Per dvejus metus buvo sužlugdytos sportininkų viltys išvykti į daugiau nei 20 tarptautinių varžybų. Dalis jų – olimpinės atrankos varžybos. Neteisingos informacijos srautas pasipylė ir apie pačios Nacionalinės dziudo asociacijos veiklą.
Kai Švietimo, mokslo ir sporto viceministru tapo L. Obcarskas, buvo išklausyti abiejų pusių – Lietuvos dziudo federacijos ir NDA – argumentai. Naujasis viceministras per Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdį konstatavo, kad dziudo sporto problemos realios ir rimtos, o labiausiai kenčia sportininkai. Nutarta, kad nesutarus abiem pusėms, iš aklavietės bus bandoma išeiti, vadovaujantis teisės aktais ir politiniais sprendimais teisėkūroje.
NDA įsiklausė į viceministro nuomonę, todėl rekomendavo dziudo bendruomenei susilaikyti nuo protesto akcijų, o veiklą nukreipti konstruktyvia kryptimi. Visgi kitokią kryptį pasirinko Lietuvos dziudo federacijos prezidentas – šalies čempionams dalyvauti tarptautinėse varžybose sutiko su vienintele sąlyga, kad pastarieji pasirašys sutartį, kurioje draudžiama bet kokia kritika federacijos atžvilgiu. Visai neseniai bent 70 sportininkų buvo neleista dalyvauti federacijos organizuotame atvirajame šalies čempionate (tačiau leista varžytis Latvijos sportininkams). Oficiali priežastis – sportininkai ryšėjo kitos organizacijos dziudo diržą.
Tokia federacijos taktika atsisuko prieš ją pačią. Valstybės finansavimas skiriamas už sporto šakos atstovų tarptautinius pasiekimus ir Lietuvos čempionatų dalyvių skaičių. Deja, federacijai sutrukdžius stipriausiems šalies dziudo sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose ir nesulaukus sportininkų čempionate nebuvo pelnyti ir finansavimui reikalingi balai. Todėl valstybės finansavimas stipriai sumažėjo. Negana to, Sporto įstatyme įtvirtinta nuostata, kad finansavimas negali būti skiriamas, jei sporto federacija pažeidžia pagrindinius sporto principus, kaip „Lygiateisiškumas“, „Sporto veiklos nepertraukiamumas“, „Manipuliavimo sporto varžybomis draudimas“.
Nacionalinės dziudo asociacijos teisinę veiklą kuruojantis Linas Šantaras po vakarykščio federacijos pareiškimo gūžčioja pečiais: „Asmeniškai pažįstu abu asmenis, bet tai visiškai skirtingi žmonės. Su Linu Obcarsku jaunystėje teko susidurti ir pripažinti priešininko pranašumą ant varžybų tatamio. Dabar laikantis teisės viršenybės principo dėl sportininkų interesų tenka kautis teisiniais argumentais. Apie V. Sinkevičių mano nuomonė visiškai priešinga. Labiausiai užkliuvo jo vieši pasisakymai – tai mažai su realybe, teisingumu ar garbingu elgesiu susiję teiginiai. Mano žiniomis, V. Sinkevičiaus veiklą ginče su jo pačio federacijos nariais greitu metu vertins ir teismas. Jau beveik metus federacijos nariams, kilus įtarimams dėl neskaidrios federacijos veiklos ir pradingstančių lėšų, nepateikiami federacijos veiklos dokumentai. Dėl sportininkų diskriminacijos NDA inicijuoja tyrimą Lygių galimybių kontrolieriaus institucijoje, taip pat svarstoma galimybė dėl melagingos informacijos sukeltos žalos NDA reputacijai imtis teisinių priemonių. “
Į V. Sinkevičiaus skelbiamą odiozinę kovą tarp dviejų sporto šakų – dziudo ir sambo – su šypsena žiūri ir Lietuvos sambo federacijos prezidentas Eduardas Rudas. Į viceministro L. Obcarsko pusę stoja ir Nacionalinės sportininkų asociacijos prezidentas Justinas Kinderis: „Man patinka subalansuota viceministro pozicija, aistras dziudo bendruomenėje pavyko apraminti, sportininkai nuo viešų protesto akcijų perėjo prie teisinės argumentacijos. Deja, stebint federacijos viešus pareiškimus, to negaliu pasakyti apie Lietuvos dziudo federaciją. Dėl viceministro pozicijos Lietuvos sportininkų atžvilgiu nekyla abejonių. Siekiant užtikrinti, kad sportininkus pasiektų valstybės finansavimas, ministerija prioritetine skubos tvarka inicijavo būtinas įstatymo pataisas, kitus svarbius, bet pakankamai neišdiskutuotus klausimus atidedant vėlesniam svarstymui.“
